Cornet Obolensky (GER)

Žirgo vardas: Cornet Obolensky.
Žirgo gimimo data: 1999 metų, liepos 26 dieną.
Žirgo gimimo vieta: Nyderlandai.
Žirgo amžius: Dešimt metų.
Žirgo veislė: Belgų šiltakraujis.
Žirgo lytis: Eržilas (licenz.).
Žirgo ūgis: 1,72 metro.
Žirgo tėvai: Clinton x Rabanna van Costersveld.
Žirgo kilmė: Pilna kilmė.
Žirgo paskirtis: Prof. konkūrai (iki 150 cm).
Žirgas man priklauso nuo 2oo9.1o.18.



Žirgo aprašymas: Mano nuomonė apie šį mažą stebuklą pasikeitė dar pirmą savaitę, kai tik su juo susipažinau. Širmis iš šono atrodo tikras mamyčiukas, iš tiesų, toks ir yra. Nors man gandai atnešė, kad su eržilu sunku susitarti, priversti dirbti ar kitaip žengi koja kojon, mes tapome draugais jau pirmąją savaitę. Nuo pirmosios dienos prie Cornet prisirišau, o jis prisirišo pirmąją savaitę. Man atėjus, visada pasitinka, ar energingu žvelgimu, ar tyliu gugenimu.
Treniruotėje žirgas elgiasi gana ramiai, žvelgia į kliūtis jų nesibaidydamas. Širmis yra greitas žirgas, tad norint su juo susijoti įveikinėjant maršrutą, reikia nebijoti greičio. Cornet pasižymi labai taisyklinga ir atidirbta šuolio technika, kumeliukai nuo jo pasižymi energingumu ir bebaimiškumu. Varžybose Obolensky elgiasi ramiai, beveik niekada nepaįvairina maršruto spyriais ar piestais.
Mielas meškutis eržilo kailyje- taip vienu sakiniu galima apibūdinti Cornet Obolensky.

Žirgo Vž laimėjimai:
2009:11:08.- 2nd "Ouch! 2009" parodoje, Estorilo žirgyne.
2009:12:14.- 1st "Tvarkingiausia kanopa 2009" parodoje, Royal Horse žirgyne.
2009:12:31.- 3rd "Estorilo 2009 metų žirgas" parodoje, Estorilo žirgyne.
2010:01:17.- 3rd "Meniškiausia nuotrauka" parodoje, Estorilo žirgyne.
2010:04:01.- 1st kieminėse konkūro varžybose, Estorilo žirgyne.
2010:07:17.- 2nd "Varžybų pamaiva" parodoje, Sidabro žirgyne.

Spoiler:

Žirgo fotoalbumas:




Prie žirgo gardo:

Spoiler:

Po mokyklos ateinu į arklides. Šiandien reikia kibti į darbą, nes žirgai jau pasiilsėjo pakankamai. Pirma užsuku į balninę, po to patraukiu pas Cornet. Žirgas tyliai, bet gana džiaugsmingai sugugena.
- Sveikutis. Eisim prasibėgioti šian. - tariu, sukraudama visą inventorių ant kabyklų prie gardo. Atsirakinu spintelę, išsitraukiu šepečių dėžę su keturiais gražiais treniruočių bintais. Viską įsinešu į gardą. Širmis pasitinka mane užtverdamas kelią, nustumiu įkyrų snukutį ir sudedu visus daiktus. Pasiimu į rankas kanopų krapštuką. Iškrapštau iš kanopikių purvus, su šepetėliu nubraukiu ir baigiu visą darbą. Tuomet iššukuoju karčius, išrankioju kelias pjuvenas iš karčių, bei uodegos. Galiausiai paimu į ranką minkštąjį, kietąjį šepečius, imuosi sunkiosios dalies- kūno valymo. Padariukas pasidarbavęs neblogai, tad lengva nebus. Nugremžiu visus purvus nuo kailio, nė nepraukdama dulkių. Išvaliusi visus sulipimus, nubraukiu dulkes nuo gražaus kailiuko, nelikus dulkių padedu šepečius atgal. Imuosi apsaugos priemonių- bintų. Užsuku visus keturis ant kojų, sulipinu lipdukus. Sudedu dėžę į spintelę, užmetu pobalnį su paminkštinimu ant nugaros, susegu pastarųjų dirželius, tuomet uždedu balną. Paveržiu pavaržą, paimu į ranką širmiaus kamanas. Pasigavusi snukutį jas lengvai uždedu, paveržiu dirželius. Uždedu poponą, plonėjančią su lyg orais. Viską sutvarkius atveriu gardo duris, Cornis iš karto rauna priekin. Sudrausminu įsismarkavusį horsį, paimu į ranką steką.
- Niu, ką. Keliaujam.

**********

Pargrįžtame po treniruotės arklidėn. Širmis žingsniuoja ramiai, nors per treniruotę rodė ožius. Beveik nelaikydama pavadžio prisivedu padarą prie jo gardo. Sustabdau. Nusprendžiu čia nuimti poponą, atveržti pavaržą ir viską nukelti. Tai greitomis ir padarau, stengdamasi kuo greičiau. Tuo metu kažin kas pradeda žviegti it skerdžiama kiaulė ir Obolensky rauna to garso link. Mane nemenkai trūktelėjęs gauna pipirų. Po to viskas pasidaro šiek tiek geriau. Įsivedu širmą, nedorą padarą į gardą, iš kart atsegu kamanų dirželius ir paleidžiu. Priveriu gardo duris, aptvarkau netvarką. Prisiminusi nusuku bintus, juos susukusi įdedu į spintelę. Įėjusi paduodu kelis skanėstus, pakšteliu nosin.
- Viskas, varau. Iki. Ot nenaudėli tu. - nusijuokiu, kai prisimenu ką jis man vien šian iškrėtė. Uždarau gardo duris, susirenku visą inventorių. Metu paskutinį žvilgsniuką ir patraukiu link balninės.

Dieną ateinu į arklidę pasiruošusi treniruotei. Jau susitariau su Bouncy., tad reikia eiti pas Cornį ruoštis. Įėjusi į arklidę, pamatau, kad Jolanta jau nunešė visą inventorių prie gardo. Eidama parašau jai sms su padėka ir smunku į gardą.
- Hey hey, ponas Bebre. Keliausim tobulinti konkūro meno. - tariu, paimdama į rankas šepečius. Pradedu valyti širmio kailiuką, šis varsto mane ilgesingu žvilgsniu.
- O taip, skanėstas! Sorriūka. - paduodu kelis skanėstus, bei obuolį, vėl imuosi darbo. Nugremžusi nuo kailio visus purvus, pereinu į kitą pusę. Vėl pakeliu didelį dulkių debesį, šiek tiek pakosčiu ir imu braukti dulkes su minkštu šepečiu. Išvalau kojas, papilvę, galiausiai vėl grįžtu į pradinę pusę. Nuo jos nubraukusi dulkes, baigusi sumetu šepečius į vietą. Atidarau garde langelį, Cornet iš karto iškiša pro jį galvą. Kadangi šukuosiu uodegą, tai netrukdys. Išrankioju visas pjuvenas, nupurškiu sprajumi, kad gražiai kristų. Kai laikas šukuotis karčius, pasikviečiu širmį vidun, iššukuoju ir vėl leidžiu "išeiti". Imuosi kanopų priežiūros. Pirmiausia nusprendžiu iškrapštyti galines kanopas, nes jas pasiekti lengviau. Tad iškrapščius abi galines, imuosi kiek sunkiau prieinamų priekinių. Nubraukiu užsilikusius purvus su šepetėliu. Viską baigusi išnešu šepečių dėžę iš gardo, pasiimu į rankas keturias naujas Cornio apsaugas. Ant galinių kojų užmaukšlinu trumpas apsaugas, ant priekinių ilgas. Stipriai užlipinu lipdukus, bet jie laikosi labai tvirtai, tad neatsikabins. Paskui pasikviečiu mažių į gardą, pasigavusi galvytę, permetu pavadį per galvą. Prilaikydama snukutį, švelniai uždedu kamanas. Žirgius ima spurdėti, nervintis ir kitaip blaškytis, jau žinodamas, kad laukia treniruotė. Paploju per kaklą, paverždama kapsulę, kad tilptų du pirštai. Uždedu martingalą su krūtindiržiu, pasižiūriu, kad nepersisuktų. Užmetu ant nugaros žalią pobalnį, ant jo paminkštinimą su konkūriniu balnu. Susegiojus dirželius, paveržiu pavaržą iš abiejų pusių. Padaviau Obolensky vieną skanėstą, atidariau gardo duris. Pasiėmiau prie gardo gulėjusį konkūrinį stekutį, nes jo jaučiu prireiks ir išsivedu širmį. Šis išeina ramiai, apsižvalgo arklidėje. Paglostau petį ir patraukiame link aikštelės.

**********

Po treniruotės grįžtame į arklidę. Obuoliukas sušilęs, nors ir pražingsniuotas. Einant link širmiaus gardo, paglostau petį, nes gerai šiandien dirbo. Priėjus prie eržilėno gardo, žengtelim vidun. Ten apsisukame, širmokšnis puola prie girdyklos. Atitraukiu jį, kol nuimsiu kamanas. Greitomis atsegu dirželius, atveržiu pavaržą, atsegu martingalą su krūtindiržiu. Ištraukiu žąslus iš burnos ir pagaliau leidžiu gerti. Paglostau eržilui petį, išeinu pakabinti kamanų. Paskui atveržiu pavaržą ir iš kitos pusės, nukeliu viską. Išėjusi iš gardo, pakabinu ant kabyklos. Nusegioju nuo eržilėno kojų apsaugas, išsinešusi apvalau šluoste. Prieina arklininkas, paduodu eržilėnui šieno. Šis gugendamas jį pasitinka ir ima šlamšti užsitarnautą maistą.
- Padlaižūūnas. : DD Visiems draugas, kai reikia. - tariu, paduodama kelis skanėstus. Paglostau nosiuką, uždarau gardo duris. Susirinkusi visą inventorių, patraukiu link balninės.
- Iki, mylimuk.

PROFILAKTINĖ APŽIŪRA

:: Patikrintos kanopos/kailis/akys (žirgas sveikas)
:: Patikrinta ausų/nosies/burnos ertmė (žirgas sveikas)
:: Paimti kraujo mėginiai (žirgas sveikas)
:: Suduoti vaistai nuo kirminų (žirgas sveikas)
:: Suleisti vaistai nuo įv. ligų (žirgas sveikas)

Veterinarė, etiketė.

2010-03-29

Atžingsniuoju nuo balninės su konkūro inventoriumi rankose. Priėjusi prie gardo, sudedu visą sunkų inventorių ant kabyklų, pasirausiu kišenėse ir pavaišinu širmuką, jau išlindusį pro langelį.
- Sveikutis, mažuti, - įėjusi pakšteliu nosin. Paploju per kaklą, pasiimu į ranką keturias, gražias apsaugas. Kadangi Cornis jau išvalytas ir parengtas treniruotei, iš karto imu dėti apsaugas. Širmis nužvelgia mane, patikrina, ar lovyje dar ko nors yra. Nieko neradęs prunkšteli, atsisuka į mane. Aš tuo tarpu dedu galinę apsaugą. Visas uždėjusi iš šepečių dėžės atsinešu kanopų krapštuką. Profilaktiškai išvalysiu. Taigi, pirma išvalau priekines kanopas, tada lengvai iš galinių iškrapštau. Baigusi gremštukas atsiduria dėžėje, o ji spintelėje. Užmetu ant nugaros juodą pobalnį su baltais ornamentais, nei per daug, nei per mažai rėžiančiais akį. Ant pobalnio paminkštinimą, kad nugara nekentėtų, ant paminkštinimo juodą, konkūrinį balną. Sutvarkau diržiukus, stumteliu į priekį ir paveržiu pavaržą iš abiejų pusių. Paglostau Cornet kaklą, pasiėmusi į rankas kamanas, atsegu pavadžius nuo pasmakrės diržiuko. Apžiūriu, ar Cornis sugebėjo išsitepti snukutį, cha cha, nepavyko. Pagaunu širmiaus snukutį, švelniai uždedu kamanas. Susegu dirželius, pataisau pavadžius. Musių dar nedaug, todėl ausinuko nededu. Atveriu dideles gardo duris, pastveriu savąjį širmį už pavadžio, išsivedu iš gardo. Pasiimu į ranką trumpą konkūrinį stekutį, paglosčiusi kaklą patraukiame link konkūro aikštelės.

**********

Po lengvos šokimo treniruotės grįžtame į arklides. Cornet'as žengia palengva, žengdamas kiekvieną žingsniuką žvilgteli į vis kitą pusę. Elgiasi gana keistai, lyg sėlindamas. Priėjus prie gardo, įžengiu vidun, kartu su širmium. Apsisukus Cornis užsiima savo reikalais, aš tuo tarpu atveržiau pavaržą ir nukėliau visus daiktus. Sukabinau ant kablykų, šiek tiek aptvarkiau, kad neužsilenktų ir panašiai. Įžengusi į gardą, atsegiau kamanų dirželius, ištraukiau Corniui žąslus iš burnos. Pakabinu kamanas ant kabliuko, įmetu širmiui šiek tiek šieno, kad turėtų ką veikti. Nuimu nuo kojikių visas apsaugas, jas apvalau šluoste. Baigusi susirenku visą inventorių, paduodu kelis skanėstus, pakšteliu širmiui į nosį.
- Čiau, mažuti, - ant rankų susidedu visą inventorių, uždarau gardo duris. Patraukiu link balninės.

Nuvedusi į levadą Cicerinį, atvarau į arklidę vėl. Šį kartelį manęs laukia baltasis Cornet Obolensky. Patraukiu prie jo gardo, esančio šalia Cicero. Paimu nuo pastarojo maišelį su skanėstais, priėjusi paduodu kelis iš rankos.
- Ahoy, ponas arklyy, - nusišypsau, padedu maišelį prie gardo. Atsirakinusi spintelę, iš jos išsitraukiu keturis bintus, kantarą su leicu ir poponą. Viską susinešu į gardą, pasidedu prie durų ir dar atsinešu šepečių dėžę, kurią kaip visad, pamirštu. Apsikabinu savo nerealiuko kaklą, pradedu šukuoti kailį su minkštuoju šepečiu. Išvalau visas dulkes, priskretusius purvus nugremžiu su guminiu gremštuku. Išvaliusi matomiausias vietas, imuosi svarbesnių. Išvalau snukutį, papilvę, kojas. Tai pat nepamištu kaklo. Įmetu šepečius atgal, užmetu ant nugaros poponą, susegu diržus prieky ir prie papilvės. Pasiimu į ranką šukytes su kietuoju šepečiu, imuosi šukuoti karčius, po to juos papešioju. Nukulniuoju prie uodegos, iš jos tai pat išrankioju visas pjuvenas, gadinančias vaizdą. Įmetu šepečius atgal, Cornet vis nužvelginėja mane gana piktu žvilgsniu, kol nepaduodu nenuoramai skanėsto. Tada jis vėl tampa tas nerealus arkliukas, kurį aš myliu. Paimu į ranką vieną bintą, po vieną pradedu užsukinėti ant kojų. Užsukusi visus bintus, patvirtinu lipdukus, išnešu jau nereikalingus daiktus į spintelę. Užmaukšlinu ant snukučio kantarą, prie žieduko prisegu leicą, atveriu dideles gardo duris. Cornis sužvelgia, bet Cicero neatsiliepia, nes jau yra išvestas. Eržilas stoja piestu, apraminu jį ir pradedame žingsniuoti link ganyklos pas Cornio best'ulį.

**********

Po maždaug 4 valandų įgriūnu pro arklidės duris su dviem eržilais, žaismingai besikandžiojančiais. Prisirišu Cornet ir nubėgu sutvarkyti Cicero. Grįžusi pas Cornį, atsirišu nuo gardo ir įžengiame vidun. Nuimu nuo snukučio kantarą, nuo jo nusegu leicą. Nuo kojų nusuku išpurvintus bintus, juos sudedu prie gardo ir nutraukiu nuo nugaros poponą. Viską sudedu į spintelę, nelaukusi pradedu susukinėti bintus. Sudedu į maišelį, paduodu širmiui likusius skanėstus, atmūčinu nosių, apsikabinu kaklą.
- Ikiuka, nerealiuk, - padavusi paskutinį skanėstą išeinu, sutvarkau viską prie gardo ir patraukiu link arklidžių išėjimo.

Po Showos aplankymo, patraukiu į balninę, o iš jos- pas savo mamyčiuką Cornet'inį. Eržilas stoviniuoja garde ir strykčioja žiūrėdamas į žemę, lyg nuo kokios pelytės bėgdamas. Man priėjus, atsitraukia nuo savo užsiėmimo ir garsiai, kad visi aplinkui girdėtų, sužviegia.
- Laaaabas, laaabas. Aš irgi tavęs belenkaip pasiilgau, - įėjusi į gardą, apsikabinu širmiaus kaklą, paduodu kelis skanėstus, žodžiu, vėl iš naujo susipažystam. : DD Po viso šito ritualo, atsinešu į gardą šepečių dėžę su keturiomis apsaugomis.
- Dirbsim juooodai, mažiau. Pasitaikys kokio varžybos- ir varysim, - pasakau, šukuodama širmiaus uodegą ir iš jos rankiodama visas kiek tik įmanoma pjuvenas ir panašiai. Baigusi, pereinu prie karčių šukavimo. Susitvarkius su plaukuosena, padedu šepečius atgal, pasiimu kūno šepečius. Nugremžiu nuo kailio visus purvus, nors Obolensky diiidelis murzius, vis vien išlieka belenkaip švarus. Geenai. Nugremžusi visus purvus iš abiejų pusių, gražiai viską užglaistau su minkštu šepečiu. Šiaip ne taip išvaliusi kojas ir papilvę, pasigaunu snukutį ir nuvalau jį. Pakšteliu nosin už kantrumą, Obuoliuks žvilgteli į mane ir toliau stooovi. Baigusi visą valymą, uždedu ant kojų konkūrines apsaugas. Pasiimu į ranką kanopų krapštuką, Cornet'as iš karto pakelia koją ir, maždaug, "Valyk."
- Ačiū, kad leidi, bebre, - iškrapštau iš kanopų visus purvus, nepalikdama nieeeeko kito. Išnešu šepečių dėžę atgal į vietą, pasiimu į ranką konkūrines Cornet'o kamanas. Užmaukšlinu jas, išsivedu milžinuką į taką tarp gardų. Širmis išpučia šnerves ir būtent dabar iš akies trauktas savo tėėvas. Paploju per kaklą, užmetu ant nugaros gražų pobalniūką su balnu. Cornis palenkia ausis, bet tyli. Paveržiu pavaržą, pasiimu į ranką stekutį.
- Einam kankinti žirgiaaus.

**********

Po rimtos treniruotės grįžtame į arklides. Jose gana nemažas triukšmas, tad Cornet'as jaučiasi it žuvis vandeny, nes jis visad buvo pagrindinis triukšmautojas. : DD Priėjus Cornio gardą, stabtelime. Žirgius žvilgteli į mane, aš atveržiu pavaržą ir viską nukeliu. Užmetu ant kabyklos ir su Cornet'uku įžengiame į gardą. Nuimu nuo snukučio kamanas, paglostau žanduką už gerą darbą. Nusegu nuo kojų apsaugas, įmetu jas į spintelę. Viską sutvarkau, apipilu savo mylimuką skanėstais ir apsikabinusi atsitraukiu.
- Čiau, leliau. Greitai susimatysim, - išeinu iš gardo, pasižiūriu į tą savo mylimiausiojo snukutį ir susirinkusi visus daiktus, patraukiu į balninę.

Atsivilkusi į žirgyną, patraukiu į balninę. Joje susirandu visą reikalingą konkūrinį inventorių ir patraukiu link Cornet gardo. Širmis, mane pamatęs, gaarsiai sužvengia.
- Labutis. Greitai susimatėm, ane? - pakutenu širmiaus juodą nosiuką, sukraunu visą inventorių prie gardo. Iš spintelės išsitraukiu kantarą, šepečius ir keturis bintus. Uždedu kantarą širmiui ant snukučio, išsivedu į taką. Ten prisirišu, pasiimu į ranką kietąjį šepetį ir iššukuoju karčius. Iš uodegos išrankioju pjuvenas, nupurškiu sprajumi. Širmis uostinėjasi su Ciceriniu, amžinu savo draugeliu. Nugremžiu nuo kailio visus sulipusius purvus, dulkes nubraukiu su minkštuoju šepečiu. Išvalau visas pavojingąsias vietas, tokias kaip papilvė, snukutis ir kojos. Cornet'inis tuo tarpu tiesiog žvalgosi po arklidę arba šnaruoja į mane. Baigusi valyti kailiuką, dar kelis syk perbraukiu per karčius, kad gražiai kristų į vieną pusę ir atsinešu kanopų purvų kibiriuką. Iškrapštau visas kanopas, kaip visada, su jomis nėra apsoliučiai jokių problemikių. Susidedu šepečius į spintelę, pradedu tvarkingai užsukinėti ant kojų juodus bintus, kadangi šiandien tik tai pabėgiosim. Baigusi, paduodu skanėstuką širmiui, kad yra gėėris ir imuosi balnojimo. Užmetu ant nugaros juodą pobalnį su balta žele, tuomet juodą universalų balną. Pataisau išsmukusią kilpą, paveržiu pavaržą. Užmetu ant nugaros juodut juodutėlį poponą, paimtą iš Cicerinio spintelės. Nes tik jis gali būti toks forsiukas. Pamatęs, kieno popončikas puikuojasi ant draugelio, širmis sužveeeengia.
- Ramiai, nebūk pavydus, - nusijuokiu, kantarą pakeisdama kamanomis. Sutvarkau visus dirželius, pasiimu stekutį ir patraukiame link pagrindinio maniežiuko.

**********

Po treniruotės grįžtame į arklidę. Joje maloniai šilta, nes lauke maloniai šalta. xD Kol prieiname širmių gardus, užtrunkam begales laiko, nes Cornis nusprendė pažaisti. Priėjus, nuimu kamanas ir uždedu kantarą. Cornet pasitrina į Cicero gardo sieną, tas vėl suprunkščia.
- Et, bachuriukai, - paduodu abiem po skanėstą, atsargiai nuimu nuo širmiaus nugaros juodąjį poponą ir padedu ant kabyklos. Visą kitą irgi nuimu, tvarkingai sutvarkau. Nusuku nuo kojų bintus, tuomet susuku. Kai prie gardo tvarka, atsisegu Obolensky ir įleidžiu į gardą. Užveriu duris, padedu kantarą į vietą.
- Čiau, bambino, - pakšteliu nosin, paduodu skanėstą ir patraukiu link balninės, su visais daiktais.

Nusprendusi, kad nevalia užsisėdėti ir nieko neveikti, ateinu į arklidę kartu su Monika. Abi patraukiame į balninę, o po jos prie širmių gardo. Moncė dingsta Cicerinio garde, aš tuo tarpu iš spintelės išsitraukiu šepečius su bintais.
- Hello, leliau. Eisim joti su tavo best'u, - įėjusi, paduodu savo mamyčiukui skanėstų. Išsipakuoju visus šepečius ir kimbu į darbą. Iššukuoju karčius, šiek tiek juos papešioju, kad išlaikyti gražų stiliuką. Iš uodegos išrankioju pjuvenas, ją išpurtau, kad būtų puri. Nupurškiu sprajumi ir imuosi valyti kailio. Nugremžiu visus purvus, labai džiaugiuosi, kad Cornis ir Cicero yra švarūs padarai ir visad išlieka sniego baltumo. Nubraukiu nuo kailio visus purvus, iš abiejų pusių, kad nieks niekur nepritrintų. Nuvalau pavaržos vietą, kojas ir snukutį. Padedu šepečius į vietą, be problemų iškrapštau purvus iš kanopų. Cornet'as jau gana seniai buvo susitikęs su Ciceriniu akis į akį, tad laabai nekantrauja. Išsivaliusi savo širmulencijų, pradedu užsukinėti ant kojų bintus, vis stengiuosi nepadaryti belenkokios betvarkės prie gardo. Užsukusi ant kojų visus keturis bintus, uždedu kaliošiukus, kad nenusidaužytų kanopų. Užmetu ant nugaros juodutėlį pobalniuką, ant jo paminkštinimą su balnu. Stumteliu viską į priekį, sutvarkau dirželius ir paveržiu pavaržą. Dar nusprendžiu uždėti martingalą, nes gali nešiotis jis. Tad prisegu jį prie kamanų, uždedu jas ir perkišu per pavaržą. Viską sutvarkiusi, pasiimu stekutį, patvarkau kamanų dirželius.
- Viskas? - paklausiu pas Obolensky. Šis sugugena. Atidarau gardo duris ir išsivedu Cornet. Tą patį padaro ir Monika su Cicero. Patraukiame link arklidžių išėjimo.

**********

Po pasijodinėjimo grįžtame į laukus. Pirma įeiname mes su Cornet, po to į gardą įsmunka Cicerinis su Monika. Atveržiu savojo pavaržą, ištraukiu krūtindiržio dirželį ir viską nukeliu. Užmetu ant kabyklos, vėl įėjusi nuo kamanų nusegu martingalą. Cornet'inis pasimuisto, nuimu nuo snukučio kamanas ir pakabinu ant kabliuko. Atskiriu visus pobalnius nuo balno, sutvarkau, padedu taip, kad jau pradėtų džiūti. Nusuku nuo mažiaus kojų bintus, paduodu kelis skanėstus. Kol Obuoliukas kramsnoja, susuku bintus, sutvarkau viską prie gardo. Nuimu nuo kanopų kaliošus, sudedu viską į spintelę. Tuomet pabendrauju su Cornet.
- Ajajai, gražiukas mano. Myliookas, - apsikabinu, kai atsitraukiu, paberiu kelias morkas. Tai pat kelias paduodu Ciceriniui, kad šiandien ir be manęs iškentė. Kai Monika susitvarko, uždarom duris, susirenkam inventorius ir patraukiam link balninės.
- Čiau, širmiai.

Karšta. Žirgyne visi iškritę, visur veikia kondicionieriai. Sakoma, kad ši vasara bus karščiausia istorijoje. Turbūt pirmą kartą su tuo sutinku.
Tempiu arklidėmis visą konkūrinį inventorių. Cornet jau laukia, kaip visad paliktas manęs, dėl ko save labai graužiu. Sumetu visą inventorių prie gardo ir įžengiu vidun. Širmokšnis sugugena, paglostau jo kaklą.
- Sveikutis, pamaiva. Nors kartą tavo eržiliškumas buvo įvertintas, - paduodu nuo rankos obuoliuką, pasidžiaugusi Cornet'iniu išeinu iš gardo. Atsidarau spintelę ir iš jos išsitraukiu šepečius su kantaru, bei išvedžiojimo pavadžiu. Išsivedu širmį į taką tarp gardų, jį ten prisirišu. Pirma išrankioju iš uodegos visas pjuvenas, nieko nepalieku, kad negadintų mano mažiaus grožio. Iššukuoju karčius, paglostau kaklą, kad ramiai stovi, tiksliau, tik su Cicero bučiuojasi. Nusijuokiu, su kietuoju šepečiu nuvalau visus sulipusius purvus nuo kailio, kur jau nelabai gaunasi, nugremžiu su guminiu gremštuku. Galiausiai visą kūną gražiai nubraukau su minkštuoju šepečiu, išvalau snukutį, kojas ir papilvę. Ties kojomis dar tenka nemažai paplušėti, nes mažius jau buvo kažkur atsigulęs, bet po kelių minučių valymas baigtas. Iš anksto atsinešiau kibiriuką, tad galiu netrukdomai eiti valyti kanopų. Paskui kibiriuką pastatau prie gardo, purvus išmetu garde. Pasiimu į rankas du bintus. Pradedu užsukinėti juos ant galinių kojų, ant priekinių bus apsaugos. Užsukusi užmaukšlinu apsaugas, sulipinu lipdukus kuo tvirčiausiai. Užmetu ant nugaros naująjį, gražų mėlyną pobalniūką, nužvelgiu naujus bintus.
- Pasaka, - paglostau kaklą, užmetu ant nugaros odinį balną. Pavarža konkūrinė, nes šiandien padirbėsim iš peties. Paveržiu ją, kantariuką, tai pat naują, pakeičiu kamanomis. Sutvarkau dirželius, prisegu prie žąslų naująjį prancūzišką išvedžiojimo pavaduką.
- Na ką, keliaujam? - paglostau kaklą, pasiimu į ranką stekutį ir abu kartu patraukiame link konkūro aikštelės.

**********

Grįžtame po treniruotės į arklidę. Cornet, aišku, pilnas energijos, jam nereikia visos nakties, ka atgautų jėgas. :DD Priėjus prie mažiaus gardo, nusegu nuo žąslų išvedžiojimo pavadį, padedu prie gardo. Atsegioju kamanų dirželius, nuimu jas. Kadangi eržilas ne eržiliškas ( ), tai šiek tiek laiko pastovi laisvai, po to uždedu kantarą. Atveržiu pavaržą, pirma nukeliu balną, po to pobalnį. Nusuku nuo kojų bintus, nuimu apsaugas. Cornis stovi prie manęs ir nieko nedaro, todėl stoviniuoja čia, kol susuku bintus. Kadangi žirgiokas jau sutvarkytas, įvedu jį į gardą. Paploju per kaklą, nuimu kantarą. Viską prie gardo sutvarkau, paduodu kelis skanėstus.
- Čiau, mažiau. Ryt į levadą, - pakšteliu nosin. Susirenku visus daiktus, užveriu duris ir išeinu.

Kai lietus plius minus nustoja ir nuslenka tolyn nuo Vilniaus, žyguoju arklidėmis apsiginklavusi visu konkūriniu inventoriumi. Širmis jau išvalytas, kadangi šiandien nelabai man laiko yra, todėl sukrovusi daiktus prie gardo, iš karto įeinu vidun.
- Ahoy, vaiki. Laukia darbelis, ane? - apsikabinu kaklą, paduodu morkytę.
Visaip pakalbinus Cornet išlendu iš gardo, vis vien nusprendžiu eržilą apvalyti, nors minimaliai. Su minkštuoju šepečiu nubraukiu visą nugarą, šonus ir kojas, su kietuoju išrankioju pjuvenas iš uodegos ir permetu visus karčius į vieną pusę. Iškrapštau kanopas, jos tai pat visiškai švarios, todėl visas dalinis valymas užtrunka maždaug 5 minutes. Padedu šepečius į vietą, iš spintelės išsitraukiu keturias apsaugas. Jas uždėjau ant širmokšnio kojyčių, nes šiandien prasišokinėsime šiek tiek. Galiausiai ant nugaros užmetu prancūzinį pobalnį, ant jo juodą paminkštinimą ir viską pataisius balną. Stumtelėjau į priekį, paveržiau pavaržą šiek tiek. Uždėjau kamanas, pataisiau visus dirželius ir sutvarkiau viską su martingalu, perkišau jį per pavaržą ir jau galutinai paveržiau, kad bent žingsniuojant nenuslinktų. Užmečiau ant nugaros dar visai naują poponą, susegiau diržus priekyje ir prie pavaržos, prie žąslų prisegiau išvedžiojimo pavaduką, nes mažasis gali pradėti belenkaip nešiotis ir pan.
- Blem, orelis tai nekoooks, - pasakau širmiui, išsivesdama jį į taką.
Mažasis apsižvalgė, sužvengė. Paglosčiau kaklą ir abu kartu patraukėme link konkūro maniežiuko. Be to, nueinant spėjau pagriebti stekutį.

**********

Po prasišokimo treniruotės grįžtame į arklides. Abu einame ganėtinai pavargę, bet tuo pačiu kupini energijos, todėl dar sugebame vos nenuspirti Jolkos ir vieno vargšiuko arklininko. xD Pagaliau priėjus prie gardo, iš karto nuėmiau kamanas ir uždėjau kantarą. Pririšau širmį prie gardo, iš lėto nuėmiau apsaugas, jas apvaliau su skuduriuku ir įdėjau į spintelę. Tuomet ėmiausi nugaros. Nuėmiau poponą, kadangi šiek tiek drėgnas, perdaviau Jolkai, kad padžiautų. Atveržiau pavaržą ir viską nuo nugaros perkėliau ant kabyklos, padaviau širmiui skanėstą. Šis pradėjo sukiotis norėdamas ištrūkti, neleisdama jam to daryti šuktelėjau ir pagrūmojau pirštu. Nubraukiau nuo nugaros visas dulkes su minkštuoju šepečiu, įleidau eržilą į gardą. Nuėmiau nuo snukučio kantarą, viską prie gardo sutvarkiau ir pabaigus įėjau į gardą.
- Šaunuolis, mažiuk. Myliukas, - pakštelėjau nosin, nuo rankos padaviau obuoliuką su morkomis.
Paglosčiau kaklą, tuomet žvilgtelėjau į laiką. Akys ant kaktos iššoko..
- Ou fuck. Čiau, varau, Cornet'ini, - pakedenau karčius ir išėjau iš gardo.
Susirinkau visus daiktus, žvilgtelėjau į širmį ir nubėgau link balninės.