*Caliméro*

Žirgo vardas: Caliméro
Žirgo veislė: Holšteinas
Žirgo lytis: Kastratas.
Žirgo amžius: 8metai
Žirgo tėvai: Carter X Gummy
Žirgo paskirtis: Konkūras.
Žirgas pas mane: 2011m 06 01

Aprašymas:

Spoiler:

Prie žirgo gardo

Spoiler:

Linksmai įžingsniuoju į mylimas arklides. Draugiškai pasisveikinu su kiekvienu žirgeliu ir prieinu prie savo naujokėlio Calimero.
-Sveikutis,-pasakau nepatikliai į mane žiūrinčiam žirgeliui. Atsargiai praveriu gardo duris ir įeinu. Žirgas dar kartą pažiūri į mane kaip į svetima žmogų.
-Tikiuosi būsime draugai,-pasakau žirgeliui ir prieinu arčiau. Išsitraukiu iš kišenės morkytę. Žirgas pauodžia orą ir nedrąsiai prieina prie manęs. Atsargiai apuosto morką ir pradeda kramtyti.
-Gerulis,- sakau glostydama jam snukutį,- Gal keliausim į levadą, toks gražus oras?,-paklausiu žirgelio, bet aišku atsakymo nesulaukiu. Žirgas suėda morkytę ir pasidaro drąsesnis. Snukučiu man apuosto kišenę, o aš iš jos ištraukiu dar vieną morkytę ir duodu jam kaip triušiui ją sudoroti. Kol bėris ėda morką atsinešu kantarą su leica. Palaukiu kada žirgas baigia ėsti ir apsikabinu jo galvą su kairia ranka. Žirgas užmerkia akeles ir ramiai stovi mano glebyje. Kad neišgąsdinčiau atsargiai su dešiniąją ranka uždedu žirgui kantarą ir šis pramerkia akis. Patapšnoju Calimero per kaklą ir išsivedu iš gardo. Ramiai išeinam ir prisirišam prie gardo virbų. Atsitempiu šukų dėžę ir pradedu apsišvarinimo ritualą.
Pirmiausia su kietu šepečiu išvalau nuo kailio visus pridžiuvusius nešvarumus, tada su minkštu šepečiu nušukuoju purvus ir žirgo kailis pradeda blizgėti. Papurškiu jo kailiuką nuo musių purškalu ir kol jis džiūsta pasilenkusi išvalau kanopas. Calimero ne žirgas , o pasaka tą laiko kol gramdau jam iš kanopų nešvarumus šis ramiai stovi ir net nekrusteli. Baigiusi valyti tikriausia senai nevalytas kanopas atsistoju ir visus šepečius susidedu atgal į dėžę. Paplekšnoju žirgui per kaklą ir duodu morkytę. Kol jis ją gražiau, iššukuoju karčius, o tada ir uodegą. Kai šukuoju uodegą žirgas neramiai sukruta, bet nesispardo ir neišdirbinėja jokių nesamonių kaip kiti žirgai. Kad Calimero nesusižeistu ant visų keturių kojų uždedu apsaugas, na ir galiausiai ant ausų uždedu juoda paprasta ausinuką ir nusirišu leica nuo gardo. Mes ramiai nueinam link laukučio.
***
Jau vėlai parsibeldžiam į arklides. Visi žirgai jau miegą, o mes su Calimero beveik negirdimai nukaukšim link savojo gardo. Prisirišu žirgą prie gardo ir pasilenkusi nuimu apsaugas. Numetu jas prie šukų dėžės, o iš jos išsitraukiu minkšta šepetį. Kad žirgelis būtų švarutėlis nušukuoju nuo jo kailio purvus. Galiausiai užmetu ant nugaros salotinės spalvos gūnią ir įsivedu Calimero į gardą. Nuimu kantarą su leica. Įeidu žirgui į ėdžias saują avižų, kelias morkas. Pažiūriu į išalkusi Calimero. Patapšnoju jam per kaklą ir išeinu pas kitų žirgų.

Pasišokinėdama atlekiu pas savo vaikeliu Atveriu arklidės duris ir viskas prisipildo šviesos. Žirgai sužvengia. Su kiekvienu atskirai pasisveikinu ir davusi morkytę pribėgu prie savo naujokėlio Caliméro.
-Labas mažiau,- pasakau žirgeliui ir nudžiungu kai jis mane atpažinęs žengia arčiau. Greitai pasiimu Caliméro kantarą ir leica ir įeinu į žirgo gardą. Mažius pažiūri savo geraširdiškom akytėm ir prieina arčiau. Švelniai priglaudžiu šiltą delną jam prie snukučio. Žirgas įsidrąsinęs žengia dar vieną nedidelį žingsnelį ir aš jį apsikabinu. Pabučiuoju jam į snukutį ir neskubėdama, kad neišgąsdinčiau uždedu kantarą. Prisisegu prie leicos ir išsivedu iš gardo. Žirgas vis dar nedrąsiai apsižvalgo nužiūrinėdamas aplinka.
-Nieko, draugužį, priprasi,- pasakau rudajam ir patapšnoju per kaklą. Žirgas sudreba nuo mano greito judesio.
-Koks tu baikštus,-pasakau ir pririšu jį prie gardo. Atsitempiu nuo Chistellio on San gardo šukų dėžę ir pradedu kaip ir kiekvieną kartą darbuotis. Pirmiausiai iššukuoju su kietu šepečiu dailųjį kailiuką, tada su švelnesniu nubraukiu krentantį kailį.
-Gal tau kokiu vitaminų trūksta,- garsiais pamąstau, nes žirgui kailis krenta kuokštais.
Paglostau jam per gogą ir pasilenkusi su gramžtuku išvalau kanopas, o tuo pačiu uždedu ir visas keturias kojų apsaugas, kad žirgelis nesusižeistu. Už gera stovėjimą zuikelis gauna morkytę ir kol jis patenkintas ją graužia, aš iššukuoju jam karčius, o tada ir uodegą. Galiausiai pradedam balnotis. Kadangi, kad ir koks Caliméro būtų ramuolis, dar kažkaip bijau sėsti ant jo, tai šiandien tik pasivaikysim. Pirmiausia uždedu žirgeliui žydrą pobalnį, kuris jam labai tinka, tada uždedu vaikimo balnelį ir jį priveržiu. Patapšnoju žirgui per pilvą kai šis jį išpūčia. Greitai uždedu vaikimo kamanas ir labai nudžiungu, kad žirgas žąslus priima pats išsižiojąs. Prieinu prie balnelio ir jį priveržiu stipriau. Galiausiai prisisegu rudąjį prie kordo ir mes nukeliaujame link maniežo.
***
Grįžtam sušilę po puikios treniruotės. Pagiriu žirgelį ir greitai nuimu kojų apsaugas, balnelį, pobalnį, užmetu prakaitinę gūnią. Nuimu kamanas ir uždedu kantarą, prisisegu prie leicos ir įsivedu į gardą savo mažių.
Dar kartą patapšnoju jam per kaklą ir įmetu keleta morkyčių, tada obuolių. Uždarau gardo duris ir nubėgu su daiktais į balninę.

Veterinares apsilankimas.Žirgui atlikta:

Spoiler:

Jusu veterinare Vaiva.
Ps. atsiprašau, kad taip velai viska padariau.