Russel (sav. vilte80)

Russel II

Veislė: Holšteinas
Lytis: Eržilas
Paskirtis: Konkūras
Gimimo metai: 1995









Tėvas: Corofino 1
Motina: Adele

Į arklides tiesiog atrisnojame. Rusellis myndo mano kojas.
- Mažuli, atsargiau, juk net iki gardo nedaeisim-, pakuždu aš jam į ausį ir nuraminu.
Dar pora žingsnių ir mes jau naujame garde. Rusellis linksmai guguodamas apsiuosto su savo naujuoju kaimynu. ''Patiko'' - panašu į jį pasižiūrėjus.
- Na o dabar eikš čia. Eisime pasivaikščioti pirmąjį kartą.
Išėjus į saulute nytviekstą kiemą, Russelis garsiai sužvengia. ''Vėl draugų ieško'' pagalvoju ir patapšnoju jam per kaklą. Einant takeliu jis žvitriai žvalgosi ir mano džiaugsmui labai ramiai ir puikiai reaguoja į naują aplinką.
-Tu mano šaunuolis, mažiuk -, paglostau jį ir pabučiuoju jo šiltą nosį. Manau mums pavyks susidraugauti.
Grįžę po valandėlės abu jaučiamės pavargę.Parvedusi į gardą nuimu jam kantarą ir duodu šiltą bučkį ir skanukų. Russelis meiliai žvilgteli ir šlamščia skanukus.
-Iki rytojaus, mažiau.
Išeinu iš gardo ir uždarau duris. Tyliai nužingsniuoju arklidėmis.

Na truputį apsipirkome!

Prie gardo:

Atbėgu džiūgaudama pas savo mažių. Jis tik kilsteli galvytę ir suguguoja. Pasiimu guminį šepetuką ir įeinu į baltuko gardą:
-Sveikutis mažiau, kaip laikais? Eisim šiek tiek padirbėti, gerai?-, murmu jam į ausytę valydama snukutį. Praeinu, prabraukiu jo kūną nuo dulkių ir užbintuoju kojas, užmetu kantariuką ir prisegu vieną virvę, kitą pasiimu.
-Na, eime.
Atėję į aikštelę apeiname porą nuobodžių ratukų ir aš šoku jam ant nugaros. Russelis tik pastato ausis ir atsisuka pasižiūrėti:
-Taip, josim, josim mažuli. Na eime.
Truputį apėję mes pradedame riščiuoti. Rusellis riščioja ritmingai ir labai patogiai. Po kiek laiko pakeliame zovadą. Jo zovada tokia minkšta ir patogi net be balno .
-Tu nuostabus, Russeli.
Po valandėlės gryžtame namučio, nuimu viską nuo jo ir duodu skanukų su žodžiais:
-Myliu tave, tu pats nerealiausias.
Tyliai uždarau gardo duris ir nueinu arklidėmis.

Ateinu į gardą. Russelis tyliai suguguoja ir žvilgteli į mane. Pasiimu šepetuką, nuvalau dulkes nuo jo spindinčio sidabrinio kailio, pašukuojukarčius ir pasibalnoju.
-Na mažyli, eime... šiandien reikės nemažai nuveikti.
Išeiname į aikštę, ir pradedame riščiuoti, jis ramiai dairosi pastatęs ausytes. Pariščiavę 10min. pakeliame zovadėlę. Niekaip neatsistebiu, kaip jis toks nerealus...
-Na zuiki, pasiruošęs šiek tiek peršokti?
Russelis tik paspartina tempą ryžtingai sutikdamas. Radę žemą statmenėlę pašokinėjame ją iš riščios ir zovadėlės.Jis baveik nedėdamas pastangų, kliūtį tiesiog ''perlipa''. Toliau peršokame maršrutuką iš trijų eaukštų kliūtelių. Ruseliui, regis, vienas malonumas toks aukštis. Po geros valandos gryžtame sukaitę namo.
-Žinai, lauke gal kos šimtas laipsnių!!!
Gryžusi paleidžiu Russelį į levadą.
* * *
Po gerų kelių valandų jį į gardą parveda grumė.

Įšuoliuoju pas Russelį į gardą, jis pašoka pamatęs mane. -Sveikas mažiau, varom į lauką
. Prabraukiu jo kailį guminiu šepečiu ir užmetu pobalnį ir balną. Užbintuoju kojas ir uždedu kamanas. Išjojame į konkūro aikštelę. jojant Ruselis kiek įsitempęs žvalgosi.


* * *
Po geros pusantros valandos grįžtame namučiu. Nusiimam nagafkes, duodu jam skanukų irpakšteliu į šiltą snukį.
- MMYYYLLLIIUU !!! - sukuždu aš jam į pukuotą ausytę ir paglosčiusi kaklą tyliai išeinu iš gardo.

Atžingsniuoju pas Russel į gardą. Mažulis pakelia galvyte ir suguguoja. -Sveikas mažiau. Kaip laikais? Meiliai prisiliečiu prie jo šllto kailio ir apsikabinu jį. Jis atrodo šiek tiek pyktelėjęs, kad kažkas jam trukdo rupšnoti šieną, tačiau neprieštarauja.- Na šiandien pasportuosime. Pravalau jam nuo kailio dulkes, sušukuoju karčius, uodegą, iškrapštau kanopas ir uždedu kantariuką prisegusi virvę.
Įšeiname iš arklidžių.

* * *
P o geros valandos parsivedu jį namo, nuvalau kanopas, įtrinu kojas ir irvedu į levadą pasilakstyti.
Dar po dviejų valandų,sutemus, parveda grumė.

Pravėrusi gardo duris, įeinu pas savo širmiuką. Paplekšnoju jam per kaklą ir jis tik tada regis atsibunda ir švelniai prisiglaudžia. Pasiimu minkštą kūno šepetuką ir prabraukiu dulkes, kur ne kur aptikusi prakaito žymių jas išvalau. Iškrapštau kanopas, pašukuoju karčius ir uodegą. Uždedu apsaugas, užmetu balną ir kamanėles. Praveriu gardo duris.-Na mažuli eisim išbandyt naujovių. Tyliai nukaušime iki arklidžių panbaigos, aš užsėdu ant širmuko ir mes nužingsniuojame į laukus.

* * *

Po dviejų valandų gryžtame, nuiimu nagafkes, viską, ir įtrinu karštas jo kojas tepalu. -Čiau mažiau. Myliu. - Pakšteliu aš jam į snukutį ir išeinu.

Veterinares apsilankimas.Žirgui buvo atlikta:

Spoiler:

Jusu veterinare Vaiva.
Ps. atsiprašauu, kad taip velai viska padariau.