* Elbrusas *

Žirgo vardas: Elbrusas
Žirgo veislė: Hanoveris
Žirgo lytis: Kastratas
Žirgo amžius: Šeši metai
Žirgo paskirtis: Konkūras
Aprašymas- Labai mielas žirgas.
Žaidimus jau senai pamiršes, kylantis į aukštumas.
Nepaprastai gero šuolio,meilumo,gražumo savininkas.
Žirgas kartais užsispiria ir neina iš gardo, tad tokiu atvedu pagelbsti skanėstas.
Elbrusas labai mėgsta ganytis po levadą.






Gardinis inventorius

Spoiler:

2010.10.20 žirgui buvo atlikta:

:: Visų keturių kanopų dildinimas.
:: Visų keturių kanopų kaustymas.
:: Visų keturiu kanopų apipjaustymas.
:: Varlės tikrinimas.
:: Varlės valymas.

Kalvė Lunicaki.

Ateinu pas Elbrusa.
-Sveikutis,-pasakau ir įeinu į žirgo gardą. Patapšnoju per kaklą ir atsinešu šepečius.
Iššukuoju kailį, susivėlusius karčius, uodegą. Pasilenkiu uždedu žalias apsaugas.
Atsistoju. Uždedu žalia pobalnį , paminkštinimą , vaikimo balnelį.
Užmaukšlinu vaikimo kamanas. Prisegu prie kordo.
Išsivedu žirga iš gardo, paiimu poponą, botagą.
Mes nueiname į maniežą.
***
Grįžtam iš maniežo.
Greitai nuimu žirgui kamanas, uždedu kantarą.
Nuimu balnelį, paminkštinimą, pobalnį.
Užmetu poponą. Į ėdžias imetu kelis duonos gabalėlius.
Paglostau žirgelį, išeinu uždariusi gardo duris.

Linksmai ateinu prie Elbruso gardo.
-Sveikutis,-pasakau širmiukui. "Aš taip seniai jį jojau, kad net nebepamenu,bet nieko šiandien mes atsigriebsim"-pamanau. Paglostau baltą snukutį ir pasiėmusi šukų rinkinį įeinu į gardą.
Patapšnoju žirgui per galvą ir imuosi darbo. Pasilenkiu išvalau žirgui kanopas, tada atsistoju ir iššukuoju kailį taip , kad jis net pradeda blizgėti. Iššukuoju karčius, uodegą. Karčius supinu į kasites ir surišu mėlinais kaspiniukais. Duodu už gražu stovėjima Elbrusiukui morką,o kol jis ją kramto atsinešu inventoriu. Uždedu žydra pobalnį, paminkštinimą, užkeliu balną. Uždedu ant pavaržos kailiuką ir priveržiu balną. Pasilenkiu, užvynioju bintus.
Uždedu žirgui ausinuką. Su kamanomis tenka pavargti, Elbrusas labai jų nemėgsta. Klasta, su morkomis prisivilioju jį, tada švelniai sugaunu jo galvą ir užmaunu kamanas. Žirgas baidosi nenori, bet aš jas vis tiek jas užmaukšlinu. Patapšnoju žirgui per kaklą.
Išsivedu jį iš gardo. Užsidedu pirštines, pasiimu šalmą. Uždedu žirgui poponą. Atsisėdu į balną. Įsikišu kilpas ir paraginu žirgą link išėjimo į lauką.
***
Grįžtame iš lauko. Įvedu žirgelį į gardą. Nuiimu poponą, pavaržą, balną, paminkštinimą, pobalnį. Užmetu prakaitinį poponą. Nuimu kamanas, ausinuką. Į ėdžias įmetu žirgui kelias morkytes ir uždarius gardo duris išbėgu pas kitų žirgų.

Linksmai įžengiu į arklides. Tik žirgyne pasijaučiu taip gerai kaip niekur.
Žirgeliai pakelia galveles ir kiekvienas pasisveikina nuoširdžiu žvilgsniu.
Prieinu prie Elbruso gardo.
-Sveikutis,- pasakau žirgeliui. Šis laimingas, kad jį aplankiau iškiša nosiuka.
Įeinu į meiliuko gardą. Šis priglaudžia prie manęs galvute ir paprašo skanėsto.
Kaip gi aš savo mylimuku nepamaitinsiu. Duodu žirgeliui keletą morkyčių. Kol jis ėda uždedu jam kantarą prisirišu prie gardo virbų.
Su kietu šepečiu iššukuoju jo siaubingai purvina kailį, tada dar kartą nutrinu ir tada nubraukiu su švelnesniu dulkes.
Žirgas paėdęs atsistoja ir palaižo man ranka.
-Ak tu meilenybe,-pasakau žirgeliui ir prisimenu, kad jis pirmasis mano matytas žirgelis esantis toks mielas.
Paglostau žirgui snukuti ir šis net užsimerkia iš pasitenkinimo.
Švelniai iššukuoju žirgui karčius, uodegą. Visa tą laika Elbrusas stovi nejudėdamas, už tai gauna didele, didele morkyte.
-Na tai ką eisim prasimankštinti?,-paklausiu žirgelio- Užteks tau atostogauti.
Atsinešu inventorių. Pirmiausia uždedu žirgui ant nugaros salotini pobalnį, paminkštinimą, užkeliu balną.
Pasiimu pavaržą, ant jos uždedu kailiuką ir priveržiu žirgui balną.
Patapšnoju Elbrusui per kaklą. Duodu morkyte, kol jis kramto uždedu salotini ausinuką.
Kai sukramto greitai uždedu kamanas. Ant nosies kapsulės uždedu kailiuką.
-Būsi gauruotas,-pasakau ir nusijuokiu. Pasiimu apsaugas ir uždedu ant visų keturių kojų.
-Na va einam pūkuotuk,-pasakau žirgeliui ir išsivedu iš gardo.
Užsidedu pirštines, šalmą, striuke. Mes gauruotieji nužingsniuojam į maniežą.
***
Grįžtam pavarge iš maniežo. Sunkiai vilgdami kojas nueinam prie Elbruso gardo.
Įsivedu žirgą į gardą, greitai atveržiu ir nuimu pavaržą, paskui paminkštinima, pobalnį ir galiausiai nukeliu tą sunkiausia naštą- balną.
Paglostau blizgančia nuo prakaito Elbruso nugara. Uždedu poponą, kad mažius nesušaltu ir nesusirgtu.
Pasilenkiu ir nuimu nagafkes, atsistoju ir atsegu kamanų dirželius.
Nuimu visus kailiukus, o tada galiausiai ir pačias kamanas.
Žirgas net pasikrato kai ištraukiu žąslus, geriau aišku ir be jų būtų, bet aš prieš laužtukus.
Paglostau žirgui snukutį vien pagalvojus apie minti kaip kitiems žirgas deda laužtukus.
Pabučiuoju jam į dailų snukutį ir mintyse prižadu, kad nei vieno žirgo nepriversiu kentėti.
Atsistoju ant kojų pirštu ir pasistiebus nuimu didžkiui nuo ausyčių ausinuką.
Visus daiktus padedu už gardo. Įeinu vėl į žirgo gardą, įpilu į ėdžias truputį avižų, įmetu kelis obuoliukus.
Pabučiuoju savo mylimukui į snukutį ir nuskrajoju pas kitų manęs laukiančių gražuolių.

Ateinu pas širmį.
-Sveikutis,-pasakau mielo snukučio savininkui kuris jau susidomėjęs uosto man ranką.
Nusišypsau ir pasiėmusį žydrą kantarą su tokios pačios spalvos leica įeinu į žirgo gardą.
-Kaip laikaisi draugužį?,-paklausiu, bet sulaukiu tik bakstelėjimo į šoną. Paglostau žirgui galvą ir duodu obuoliuką. Kol šis jį graužia mikliai uždedu kantarą ir prisisegu prie leicos. Patempiu eiti iš gardo ir kaip nekeista žirgas pats išeina.
-Va čia tai stebukla,-pasakau veikiau sau nei žirgui. Patapšnoju jam per kaklą ir pririšu leicą prie gardo virbų. Kaip visada atliekame apsišvarinimo procedūrą. Su kietu šepečiu nutrinu nešvarų žirgo kailį ir greitai su minkštesniu nubraukiu dulkes pasilikusias po trynimo. Pasilenkiu ir su tuo pačiu šepečiu nušukuoju purvus nuo kojų, tada padėjusi šepetį pasiimu gramžtuką. Prieinu prie kairės priekinės kojos. Paglostau ją ir kaip reikia tikėtis sulaukiu nepaklusnumo. Stipriai suimu ranka žirgui koją ir priremiu savo koją, kaip visada šis metodas suveikia ir Elbrusas nepatenkintas pakelia koją. Patapšnojų jam per koją ir su gramžtuku išvalau, tada ateina eilė sekančiai kojai. Apeinu žirgą ir tuo pačiu metodu pasikeliu koją. Išvaliusi nueinu prie galinių. Elbrusas lyg ir negarsėja spardimais, bet aš vis tiek elgiuosi atsargiai. Išvaliusi abi galines kojas be jokių ožių ant visų kojų uždedu apsaugas, tada dar užmaukšlinu apsaugas ant kanopų, kad tas šokdamas nesusivarytų jų.
Pagaliau pasiėmusi šukas iššukuoju baltapūkiui karčius ir uodegą. Susidedu visus šepečius ir dėžę nustumiu toliau. Atsinešu balnojimo inventorių. Pirmiausiai žirgui ant nugaros uždedu žydrą pobalnį, tada rudą paminkštinimą, galiausiai užkeliu balną. Atsinešu krutindiržį su parišimais, kadangį žirgas pratinamas joti su parišimais tai kodėl gi man daryti kitaip? Patapšnoju ramiai stovinčiam žirgui per kaklą ir duodu obuoliuką. Kol jis kramto per galvą uždedu krūtindiržį.Iškart prie apačioje krūtindiržio esančio žiedelio prisegu parišimus ir paleidžiu tabaluoti kol neuždėjau kamanų. Perveriu krūtindiržį per pavaržą prieš tai jį prisegdama prie balno, galiausiai priveržiu pavaržą. Pasiimu į rankas ausinuką, kamanų nesiryžtu imti, nes Elbrusas pamatęs supyktų. Atsargiai nuimu kantaro viršų, užmaukšlinu ausinuką, tada mikliai nuimu kantarą ir nuo spintelės pagriebiu kamanas. Žirgui dar nespėjus suprasti kas čia dedasi įkišu žąslus ir turbo greičiu uždedu likusia kamanų dalį. Elbrusas pasižiūri į mane šoko būsenoje, bet tai greitai praeina kai jis supranta, kad žąslai ne bet kokie, o obuolių skonio. Patapšnoju žirgui per kaklą ir ant nosies kapsulės uždedu kailiuką. Galiausiai prie pavadukų prisegu atlaisvintus parišimus. Užsidedu apsauginę liemenę, pirštines, į rankas pasiimu šalmą, permetu pavadukus į priekį ir stipriai spausdama delne nusivedu žirgą į maniežą.
***
Grįžtame po treniruotės. Suprakaitavę ateiname prie gardo. Nulipu nuo žirgo ir uždedu jam kantarą. Nusegu parišumus, nes jie kvailai tabaluodami atrodo siaubingai. Atsegu krūtindiržį ir žirgas atsipalaiduoja. Greitai atsegu ir nuimu pavaržą, tada balną su jo visais priedais. Ant šlapios žirgo nugaros uždedu prakaitinę gūnią. Padedu visus daiktus ir pasilenkusi nusegu visas apsaugas tiek kojų tiek kanopų. Paglostau žirgui koją ir tas net sudreba. Galiausiai nuimu kantarą, numaunu krūtindiržį, atsegu ir nuimu kamanas, o galiausiai ir ausinuką, atidarau gardo duris ir net nustembu kai žirgas pats į jį įeina.
-Gerulis, šiandien puikiai pasitreniravom,-pasakau žirgui ir į ėdžias įpilu visa kibirą morkų ir obuolių. Elbrusas tai pamatęs puola prie skanėstų.
-Skanaus,-pasakau ir patapšnoju jam per kaklą nueinu pas kitų žirgų.